„Trimble“ tiksliniai BIM sprendimai, sukurti darbui su BIM projektais statybose, leidžia architektams, inžinieriams ir tiekėjams, MEP rangovams, generaliniams rangovams ir statybos vadovams bei pastatų savininkams realizuoti didesnį lankstumą, efektyvumą, išvengti žmogiškųjų klaidų ir pritaikyti įžvalgas iš viso pasaulio.
Tikriausiai visi sutiksime, jog statybos proceso metu atsiranda klaidų. Klysti juk žmogiška. Tiesa? Tačiau kiek kainuoja tos vadinamosios žmogiškosios klaidos? Žinoma, sakysite, jog tai priklauso nuo situacijos, reikalingos technikos bei jos kiekio, kokios medžiagos iššvaistytos ir, žinoma, laikas. Laikas itin svarbus dirbant bet kokioje sferoje, tačiau statybose jis „platininis“. Sklando tokia nuomonė, jog dažniausiai viskas išsisprendžia per 15 minučių, bet ar tikrai tai tiesa? Vienaip ar kitaip statinio elementas ne savo projektinėje vietoje greičiausiai bus paslėptas. Kiti specialistai, atvykę vykdyti savo darbų ir radę neatitikimą, galbūt net tiesiogine prasme tai užglaistys, o galbūt ir jie sugaiš tas 15 minučių koreguodami savo darbą pagal realią situaciją. Ir tai kartosis vėl ir vėl iki kol statinys pradės „gyvuoti“. O dabar įsivaizduokite, jog pastato eksploatacijos metu reikia išplėsti, pakeisti ar įterpti inžinerinius tinklus.
Vėlgi – planas ir sąmata yra viena, o pradėjus darbus pasimato visai kas kita. Iš praeities išnirusios žmogiškosios klaidos vėl reikalauja nenumatytų išlaidų, laikinų sprendimų ir „užglaistymų“ statybų aikštelėje. Ir viskas juda ratu šiame darbų cikle.
Pasaulyje sparčiai plinta kitas scenarijus, naujas ciklas Projektavimas-Statyba-Eksploatacija (angl. Design-Build-Operate (DBO) arba kalbant populiariai – BIM procesas. Tai yra pakaitalas minėtoms problemoms.
Pradėkime nuo pradžių – pirmiausia projektas turi būti tikslus ir be klaidų. Ne kartą esame girdėję apie įvairaus tipo Lietuvos projektuotojus, „gyvai“ dirbančius su vienu skaitmeniniu brėžiniu. Taip, kodėl gi neišvengus laiko švaistymo interpretuojant gautą medžiagą, ją dešifruojant, konvertuojant ar tiesiog svarstant, kieno tai klaida ir kaip turėtų būti. Dirbant vieningai – dirbant viename brėžinyje, o ne vėliau surenkant brėžinių rinkinį – ir neatitikimų ar klaidų taisymas netampa problema, dažnai klaidos taisomos net automatiškai, kompiuterių pagalba pagal žmonių patirtį paruošus taisykles. Ne paslaptis, jog tai vadinama BIM projektavimu ir tokie projektai Lietuvoje jau vykdomi.
Kas vyksta toliau? Visas 3D projektas perduodant dirbantiems lauke arba geodezininkams tiesiog „suplojamas“ į „blyną“, išardomas ir apkarpomas, taip prarandant dalį informacijos. Vėliau galbūt tos informacijos vėl kažkam prireiks? Vėlu, duomenų ryšiai nutrūkę, gausu vietos interpretacijoms ir klaidoms.
O kitas, galbūt dar populiaresnis būdas yra bakstelti pirštu į biure esantį kompiuterių ekraną ar ant popieriaus lapo tariant „parodyk mano brigadai šitą natūroj“. Nurašomos koordinatės ar atspausdinamas sąrašas ant lapo tekstiniu formatu ir ranka suvedamos į geodezinį prietaisą.
Mano nuomone, tai didžiausia praraja tarp technologijų bei žmonių sukauptos patirties ir jų teikiamų privalumų bei sklandaus proceso vykdant statybos darbus. Kalbant apie pasaulį Olandija, Jungtinė Karalystė, JAV, Suomija, Norvegija ir Singapūras yra tos šalys, kurios aktyviai diegia ir naudoja BIM procesus šalies mastu ir pripažįsta jų teikiamus privalumus. Žinoma, diegiant naujoves visada susiduriama su skeptikais, dažnai net ir norint modernizuotis stinga laiko, tačiau tai yra galimybė atlikti informacijos apsikeitimo, organizavimo, nužymėjimo bei kokybės kontrolės darbus net iki 5 kartų greičiau.
Įsivaizduokite save laikant rankose tvirtą ir atsparų aplinkai planšetinį lauko kompiuterį, o jo ekrane įprastą Jūsų akiai 3D vaizdą. Tarkime, tai visas pastatatas ar viena jo patalpa, be jokių sutartinių plano ženklų išmanymo ar keleto brėžinių interpretacijos ir savo ar kolegos įveltų klaidų. Išsirenkate dominantį pastato elemento kampą ir šalia stovintis modernus bei tikslus geodezinis prietaisas „magiškai“ atsisuka ir ryškiu lazeriu aplinkoje parodo tašką, kur tai turėtų būti.
Skamba neįtikinamai? Šiandien Lietuvoje tai jau yra įmanoma. „Trimble Navigation“ – amerikiečių kompanija, turinti tyrimų ir vystymo bei gamybos centrus visame pasaulyje, remdamasi pasaulio specialistų patirtimi ir lūkesčiais sukūrė sprendimą darbui su BIM projektais statybose. Jis susideda iš „Trimble Connect“ (tai debesų kompiuterija pagrįsta internetinė paskyra, įgalinanti įvairių failų formatų peržiūrą, apsikeitimą bei konvertavimą), „Trimble Field Link“ programinės įrangos, kuri skirta darbams statybų aikštelėje supaprastinti ir paspartinti bei robotizuoto tikslaus elektroninio tacheometro (nuo tradicinio įprasto geodezininkams iki modernaus supaprastinto be „akutės“ per kurią žiūrėti).
Žinoma, robotizuotam elektroniniam tacheometrui reikia užduoti taškus ar linijas, prie kurių rištis, pagal ką orientuotis. Ir tai yra didžioji žmogui skirto darbo dalis. Kuri, beje, taip pat supaprastėjusi, kadangi kontroliniai taškai „Trimble Field Link“ gali būti pasirenkami iš 3D vaizdo, baksnojant pirštu planšetėje. Dar nepripratote prie 3D vaizdo lauke? Išsirinkite vaizdą iš viršaus, juk tai tas pats kaip senas geras popierinis planas. Ši galimybė Jums turbūt gerai pažįstama iš CAD programinių įrangų.
Nenaudojate net ir „to CAD-o“? Yra sprendimas ir Jums, su „Trimble Field Link 2D“ galite susikurti skaitmeninio plano fragmentą lauke ir jį panaudoti bei grąžinti rezultatus ar papildomus duomenis rangovams ar projektuotojams taip, kaip reikalauja BIM – sudalyvauti moderniame darbų cikle.
Be to, ar minėjau, jog tai atliksite bevieliu būdų, neišvykę iš objekto? Nieko ypatingo? Nuokrypių nuo projekto ataskaita sugeneruojama automatiškai, paviršiaus nelygumus robotizuotas tacheometras parodo automatiškai „sušaudęs“ paviršių lazeriu, vertikalumą galite patikrinti vizualiai net ir nepriėję prie prietaiso. Kaip? Sistema BIM projekto nužymėjimui turi integruotą vaizdo kamerą. Tai įgalina „Trimble Vision™“ technologija. Žinoma, vaizdo kameros informaciją – nuotraukas – nesunkiai prisegsite prie siunčiamos ataskaitos. Taip pat sistema turi integruotą „Visual Layout“ funkciją, kuri reaguodama į aplinką „pataiso nužymimą tašką“, jei iki jo yra kliūtis. Taip galima išvengti klaidų bei sutaupyti laiko, kadangi tai atliekama automatiškai.
Ir atvirkščiai – nuorodas, ką reikia pažymėti ar patikrinti, galite gauti nuotoliniu būdu. Juk tos aktualios vietos bus pažymėtos ant akiai suprantamo 3D vaizdo. Todėl prieš važiuodami į objektą neprivalote susitikti akis į akį su žmogumi, duodančiu Jums užduotį. Nebelieka ir klausimų, kuris „taškas“ ką atitinka ar kaip sunumeruota, kadangi užduotis nužymėti ar patikrinti suformuojama skaitmeniškai ir elementai nebesidubliuoja grįžę į biuro programinę įrangą.
Yra ir kitas etapas. Lazerinis 3D skenavimas, kuomet visa Jus supanti aplinka užfiksuojama beveik akimirksniu. Tuomet biure galima matuoti, dalinti ir dalintis bei svarbiausia, vientisą objektą palyginti su projektu, vizualiai nuspalvinant nesutapimus, naudojant tikslius matmenis. Tai atliekant cikliškai turėsite „daugiasluoksnę“ informaciją apie visus laidus, vamzdžius, angas ar kitus elementus, palaidotus po betonu ar paslėptus po apdaila.
Taigi apibendrinant, ką gero mums duoda DBO ciklas arba dalyvavimas skaitmeninėje statyboje šiandien? Modernios priemonės:
x:0;y:0
